Pumpėnų gimnazijos aštuntokai pasitiko vasarą keliaudami po Kriklinių apylinkes. Šį kartą mus lydėjo buvusi mokytoja, kraštotyrininkė, prisiekusi keliautoja Onutė Urbonavičiūtė.

Kelionė prasidėjo Moliūnuose prie vienos iš didžiausių Pasvalio rajono upių – Pyvesos. Gaila, negalėjome apkabinti storiausio Pasvalio krašto ąžuolo – sutrukdė ūkininko jaučiai. Užtat kitą šio galiūno brolį, augantį kitoje Pyvesos pusėje, ne tik apsikabinome, bet ir išsiaiškinome, kaip matuojamas medžio storis ir aukštis. Iš mūsų kelionės gidės gavome namų užduotį: apskaičiuoti ąžuolo aukštį pasinaudojant nuotrauka ir savo ūgiu.

Apžiūrėjome buvusį ponų Karpių dvarą, vieną iš jų turėtų devyniasdešimt devynių. Išsiaiškinome dvaro pastatų pavadinimus ir jų paskirtį: pasirodė, kad ledainė seniau atstojo šaldytuvą. Klausėmės Onutės pasakojamų istorijų apie ponus Karpius, dvaro ūkvedžiu tarnavusį Konstantiną Petrauską ir čia jo saugotus rašytojos Žemaitės laiškus, apie vėliau dvaro pastate veikusią pradinę mokyklą, kovų už nepriklausomybę savanoriams išdalintas dvaro žemes ir dvaro laukuose įsikūrusias jų sodybas... Pasirodo, kadaise Moliūnai garsėjo kaip kurortas su mineralinio vandens gydyklomis, kurias įkūrė ponai Karpiai, ir į kurias atvykdavo ponai iš Joniškėlio, bei kitų vietų. Gydyklos turėjo savo gydytoją, o nuobodžiaujančius poilsiautojus linksmino dūdų orkestras. Nuo dvaro Moliūnų piliakalnio link keliavome buvusia „ponių promenados alėja“, grožėjomis nuo Karpių laikų išlikusiomis senomis eglėmis. O pakely žydėjo natūralios Pyvesos lankos, tad prasidėjo botanikos pamoka. Mūsų gidė Onutė mokė atpažinti augalus, susirasti apie juos informaciją internete.

Vienas iš nedaugelio Pasvalio krašte – Moliūnų piliakalnis, deja, slepiasi miške ir didelio įspūdžio nepadarė, užtat vėl laukė istorijos pamoka, privertusi patikėti, buvusia piliakalnio galybe. O kur dar pasakojimai apie pradingusį Kriklinių ežerą ir kadaise pro čia ėjusį svarbų kelią į Rygą... Toliau keliavome pro nedidelį pilkapį, kadaise priglaudusį pilies gyventojus, pro lobių akmenį, apžiūrėjome Kriklinių parko liekanas, pasiekėme ir pačius Kriklinius.

Dar užteko jėgų aplankyti Kriklinių bažnyčios šventorių ir išklausyti pasakojimo apie sukilėlių kelius Žaliojoje girioje, į Kriklinius kunigauti paskirtą vieną iš sukilimo vadų Antaną Mackevičių, čia palaidotą žinomą Žuvinto gamtininką Teofilį Zubavičiu, apžiūrėti liaudies menininko Broniaus Zavackio drožtą koplytstulpį.

Paskutinis kelionės objektas slėpėsi Vilkiškių kaimo laukuose ir reikėjo pastangų, norint iki jo nusigauti. Rasti didesnį už garsųjį Puntuką akmenį, ne vienam aštuntokui buvo staigmena. Gaila, kad galiūnas slepiasi vandenyje ir rodo tik savo kepurę. Užtat pasigrožėjome retai besutinkamu augalu – gegužraibe, vadinama lietuviška orchidėja.

Dėkojame gerbiamai Onutei už istorijos, geografijos, botanikos pamokas. Mes jau planuojame kitą žygį.

8 klasės auklėtoja R. Žemaitytė