TRADICINIS JUDUMO SAVAITĖS ŽYGIS

Jau tapo tradicija, kad, minėdami judumo savaitę, aplankome kaimynus. Šiais metais žygiavome į Pušalotą. Smagu pasidžiaugti, jog mokiniai aktyviai prisidėjo organizuojant žygį. Jie ne tik užtikrino saugumą kelyje, bet  ir suorganizavo ekskursiją (Augustė ir Austėja 4G kl.) po Pušaloto miestelį.

Įveikę pirmus šešis kilometrus, pasiekę miestelį ir sutikti bei lydimi seniūnės Ingos Jankauskaitės,  klausėme bibliotekininkės Veros Mašalienės pasakojimų. Sužinojome iš kur kilęs miestelio pavadinimas, ką byloja kunigo A. Pipiro šventoriuje pastatytas koplytstulpis, kokia Pušaloto legenda. Aplankėme sinagogą,  akmenimis grįstu „bruko“ keliu  pasiekėme siaurojo geležinkelio stotį. Bevaikščiodami po miestelį, išgirdome dar ne vieną pasakojimą...

Sušildyti rugsėjo saulės, bendrumo ir kaimynų nuoširdumo pasukome atgal.

Apie judėjimo naudą jau turbūt žinome visi. Judėjimas mažina stresą, pagerina nuotaiką ir savijautą (ką ir pajutome), o buvimas kartu gali padėti iš naujo atrasti ar sustiprinti artumo jausmą. Šio žygio ir pasivaikščiojimo po miestelį metu nuėjome 15 kilometrų. Tai trumpiausia  žygeivio distancija, nes norėjome įsivertinti savo jėgas. Populiariausia distancija yra 25 kilometrai. Ją įveikdami  žygio dalyviai susiduria su iššūkiais, nes reikalingas ne tik fizinis pasiruošimas, bet ir vidinis nusiteikimas. Gal kitais metais?

O kol kas judėjimas  tegul tampa įprasta kasdienybės dalimi. Ir pradėti galima jau šiandien. Pavyzdžiui ne tik vyresniųjų, bet  ir pradinių klasių mokiniai per ilgąją pertrauką gali apeiti stadioną 1-2 kartus, o namuose  bent pusvalandį išeiti pasivaikščioti...

Sveikatos specialistė Daiva Čingaitė

RUGSĖJO 1-OSIOS ŠVENTĖ PUMPĖNŲ GIMNAZIJOJE

                      Saulėtą pirmąją rudens dieną Pumpėnų gimnazijos kieme nuaidėjo Rugsėjo 1-osios šurmulys. Čia susirinko visa mokyklos bendruomenė: mokiniai, jų tėvai, mokytojai, svečiai. Šventinę nuotaiką kūrė dainos, sveikinimo žodžiai bei vaikų klegesys.

                      Pirmokai buvo sutikti ypatingai: lydimi gausių plojimų, jie pirmą kartą įžengė į mokyklą kaip tikrieji gimnazijos bendruomenės nariai. Dvyliktokai, šiemet patys stovintys prie svarbaus gyvenimo slenksčio, pirmokus draugiškai pasitiko dar prieš šventę ir įteikė jiems po simbolinę dovanėlę .

                      Sveikinimo žodžius tarė gimnazijos direktorius A. Matuzevičius, pavaduotoja ugdymui L. Kvedarienė, mokytojai ir svečiai. Visi linkėjo sėkmingų, kūrybingų, kupinų naujų atradimų mokslo metų. Ne vienas priminė, jog žinios – tai turtas, kurio niekas negali atimti, o mokykla yra vieta, kurioje formuojasi žmogaus vertybės, užsimezga draugystės, gimsta svajonės ir  ateities planai.

IVG klasės mokinė Saulė Gaigalaitė

Mokslo ir žinių šventė

DALYVAVOME KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE JONIŠKĖLYJE

Įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“, birželio 3 ir 5 dienomis Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje vyko kūrybinės dirbtuvės, skirtos mokinių meninių, estetinių kompetencijų bei kūrybiškumo ugdymui. Jose dalyvavo mūsų gimnazijos devintokės Vesta Anusaitė, Lavija Tamošauskaitė ir Akvilė Rimkūnaitė. Į dirbtuves atvyko komandos iš Vaškų, Pumpėnų, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijų, Lėvens, Saločių pagrindinių mokyklų bei Svalios progimnazijos. Dalyviai gilinosi į tapymo, piešimo, dekoravimo, štampavimo, aplikavimo, molio lipdymo, vilnos vėlimo technikų ypatumus. Kiekvienas galėjo atrasti jam artimiausią kūrybos formą arba tiesiog drąsiai pasinerti į naują patirtį. Muzikos mokytoja kvietė kurti garsus be įprastų muzikos instrumentų – čia svarbiausia buvo vaizduotė, ritmas ir noras išgirsti kitaip. O kad kūryba nevirstų vien sėdėjimu, šokių mokytoja pasirūpino, kad dalyviai pajudėtų – žaismingai, laisvai, šokio ritmu.

Smagu, kad į veiklas įsitraukė ne tik mokiniai bei jų mokytojai, bet ir aktyvi Joniškėlio bendruomenės moterų komanda. Visi kartu – skirtingo amžiaus, patirčių ir kūrybos lygmens – pabandė atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir praleisti popietę kitaip. Vieni vėlė vilną ant muilo, kiti dekoravo senus gėlių vazonus, treti – pirmą kartą sėdo prie žiedimo rato ir susipažino su keramikos paslaptimis.

Dirbtuvės vyko ne tik gimnazijos erdvėse, bet ir senosios geležinkelio stoties teritorijoje, kuri tapo įkvėpimo ir kūrybos vieta.

Dviejų dienų renginį užbaigėme šiltai ir bendruomeniškai – skanavome Ia klasės mokinių virtą košę bei draugiškai rungėmės tinklinio aikštelėje.

Projektas finansuojamas

Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis

Dailės mokytoja Diana Augustinienė