Mokyklinių autobusų tvarkaraščiai:
Prieinamumo meniu
If you are having any difficulties to view our website please use the below settings for better accessibility
Baigėsi dar vieneri mokslo metai. Birželio 23 d. į mokyklą susirinko 5–11 klasių mokiniai, kad aptartų praėjusių mokslo metų rezultatus ir pasidžiaugtų laimėjimais. Dešimtokai gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, o aštuntokai – aštuonių klasių baigimo pažymėjimus.
Gimnazijos direktorius A. Matuzevičius pagyrimo raštais apdovanojo tik labai gerais pažymiais mokslo metus baigusius mokinius: penktokus Domantą Kazlauską, Urtę Lašinskaitę, Ugnę Varžinskaitę, šeštokę Kamilę Kaveckaitę, septintokę Saulę Gaigalaitę, aštuntokus Gabiją Jareckaitę, Aroną Mikėną, devintokes Dagnę Augustinaitę, Laurą Morkūnaitę, Nedą Strelčiūnaitę. Labai džiugu, kad šiais mokslo metais padaugėjo labai gerai besimokančių mokinių. Puiku, kad jiems nesutrukdė jokie nuotolinio mokymosi sunkumai.
Visiems linkime smagios, šiltos ir saugios vasaros bei smagių atostogų.
Iki susitikimo Rugsėjo pirmąją!
Birželio pradžioje gamtos puoselėtojas, pokyčių lyderis, verslininkas Giedrius Bučas gimnazijos 3-4 ir 1G klasių mokiniams vedė pamokas-praktinius užsiėmimus apie aplinkosaugą ir darnų vartojimą.
Pasak Giedriaus, gyvename vartojimo ir „perkoduotų“ vertybių laikmetyje. JTO duomenimis, pagrindinės globalinės problemos – socialinės, ekonominės ir ekologinės yra atsiradusios dėl perteklinio vartojimo. Tarša atsiranda gaminant naujus, išmetant senus daiktus, juos utilizuojant.
Atliekos, kaip lakmuso popierėlis, parodo vartotojo portretą, galima suprasti, kokios vertybės dominuoja. Tai ne tik vizualinė tarša, bet ir grėsmė augmenijai ir gyvūnijai, mūsų sveikatai, tai mūsų proto ir sielos tarša. Mūsų namai yra ne tik kiemas, kuriame gyvename, bet ir miestas, šalis bei visa planeta, o atliekos ne tik fiziniame pavidale, bet ir dvasiniame.
Gyvenimas be šiukšlių šiandien neįmanomas, ypač gyvenant mieste. Dauguma gyventojų susitvarko savo kiemą, bet kas vyksta už kiemo tvoros, jiems nesvarbu. Kodėl? Iš aplinkosaugos sistemos – tai mano kiemas, mano miestas, kaimas, Lietuva ir visa planeta – tai mūsų Žemė. Žemės gyventojai, turime sutarti kaip mes gyvensim ateity, kad nedarytume žalos mus supančiai aplinkai, gamtai, gyvūnams ir tuo pačiu sau. Viskas grįžta per ekograndinę, per mitybos grandinę, teršiam savo organizmą, nes per savaitę į žmogaus organizmą patenka 5 gramai mikroplastiko. Jei nesugebėsime savo pavyzdžiu parodyti vaikams kaip galima tiesiog einant gatve pakelti šiukšlę, tai nesitikėkime, kad ateity nebus vamzdžių Kuršių mariose ar degančių padangų sandėlių.
Nebegalime sakyti „mes“, „žmonės“, „valdžia“, privalome atsigręžti į save ir sakyti „aš“.
Pamokų metu buvo parodytos atliekų salos vandenynuose, sąvartynų kalnai, mūsų išmestų šiukšlių sužaloti gyvūnai.
Pamokoms baigiantis mokiniai nusprendė, ką darys kitaip. Svarbiausia taisyklė – atsakingas esu ,,aš“. Jei mokyklos valgykloje pirksiu bandelę, įsidėsiu į priešpiečių dėžutę ar medžiaginį, o ne į plastikinį maišelį. Balionų nuo šiandien nebeleisiu į dangų ir nerašysiu linkėjimų ant balionų. Jei norėsiu šventėje džiaugtis, džiaugsiuos tikrais dalykais: gamta, buvimu kartu, šypsena, bendravimu. Ir dar viena taisyklė – rūšiuosiu šiukšles, atskirsiu plastiką nuo popieriaus.
Kol kas pasiryžome nuveikti tiek. Gal kitais mokslo metais pavyks daugiau.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Daiva Čingaitė
Pirmąją birželio savaitę 1-4 klasių pradinukai dalyvavo Kultūros paso organizuojamose edukacijose apie istorinę Lietuvos praeitį: „Mindaugo laikų Lietuva“ ir „Senoviniai stalo žaidimai“.
Į gimnaziją atvykęs edukatorius Mindaugas Korsakas vaizdžiai mokiniams pristatė XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė, papasakojo, kokie buvo Karaliaus Mindaugo nuopelnai suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos, kaip stiprios ir galingos valstybės, istoriją. Vaikai sužinojo, kokie buvo to laikmečio gyventojų drabužiai, iš kokių medžiagų jie buvo siuvami, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi, iš kokių indų valgė ir kokiais patiekalais vaišinosi mūsų protėviai puotose. Praktinių užduočių pagalba mokiniai susipažino su to meto kario kasdienybe: turėjo galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus.
Edukatorius supažindino pradinukus ir su senovinių stalo žaidimų atsiradimo istorija nuo senovės Egipto civilizacijos iki vėlyvųjų viduramžių, pristatė populiariausius ir daugiausiai ištyrinėtus stalo žaidimus, jų atsiradimo istoriją, taisykles. Mokiniai stengėsi išmėginti kuo daugiau stalo žaidimų, įvertino jų technikos sudėtingumą, bandė numatyti kelis ėjimus į priekį. Žaisdami jie mokėsi ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, lavino loginį mąstymą bei bendravimo įgūdžius.
Interaktyvūs metodai ir edukacijų metu sukurta autentiška aplinka, iš gausių, rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius, to meto buities ir karybos eksponatų, leido vaikams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą.
3a klasės mokytoja Danguolė Anilionytė
Saulėtomis birželio dienomis 3a klasės mokiniai stengėsi kuo daugiau mokytis kitose erdvėse ir keliauti po gamtą. Nuvykome į Panevėžio kraštotyros muziejų. Jame vaikai dalyvavo edukacinėje programoje „Kai gyveno karaliai“. Trečiokai „nusikėlė“ į Lietuvos karaliaus Mindaugo laikus, sužinojo, kurias žemes jis valdė, kur ir kokiose pilyse gyveno, kaip atrodė karaliaus laiškai ir raštai, kaip jie buvo rašomi ir antspauduojami. O ir patys pabuvo rūmų raštininkais – parengė raštą ir jį užantspaudavo. Mokiniams buvo įdomu pamatyti, kaip atrodė karaliaus Mindaugo kariai ir jų ginkluotė, kiek svėrė riterio kalavijas ir šarvai. Kaip kare buvo naudojama katapulta – didžiausias ir pavojingiausias tų laikų ginklas! Trečiokai turėjo galimybę net pašaudyti iš muziejuje esančios stilizuotos medinės katapultos. Edukacinėje pamokoje mokiniai pasidarė karaliaus karūnas, statė medinę pilį, sprendė istorines užduotis.
Kitą dieną nuvažiavome į Alpakų ūkį, esantį Panevėžio rajone Medikonių kaime. Vaikams buvo smagu stebėti alpakas, smalsius ir draugiškus gyvūnus, kupranugarių giminaičius. Ūkio savininkė papasakojo, kad alpakos yra kilusios iš Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos bei Čilės ir gyvena bandomis, kad šie gyvūnai yra auginami vilnai, kuri yra lengva, švelni bei kelis kartus šiltesnė už avies vilną, todėl dažnai tai vadinama prabangos produktu. Vaikai turėjo progą pašerti alpakiukus žole, pamatyti, kaip jie maudosi.
Paskutinę mokslo metų dieną keliavome po Gegobrastos kaimą. Trečiokai susidomėję klausėsi mokytojos pasakojimo apie seną šio kaimo atsiradimo istoriją, siekiančią net XIX a. antrąją pusę. Paskui apžiūrėjo sentinkių cerkvę ir kapines, perėjo „bedžionių tiltu“, jungiančiu Gegobrastos ir Toliūnų kaimus. Po ekskursijos visi smagiai iškylavo ant Lėvens upės kranto, vaišinosi skanėstais ir žaidė.
Tokios pamokos ilgam pasilieka mokinių atminty, o ir savojo krašto istoriją pažinti kiekvienam – privalu.
3a klasės mokytoja Danguolė Anilionytė
Birželio 15 d. pirmoje klasėje vyko „Abėcėlės šventė“. Jos metu pirmokai pasidžiaugė, kad jau išmoko, gerai pažįsta ir parašo visas abėcėlės raides. Šventėje, pasipuošę raidžių karūnomis, vaikai deklamavo eilėraštukus apie raides, minė mįsles, žaidė žaidimus, dainavo daineles, sekė pasaką apie pabirusias raides, vaidino pasaką „Ropė“. Pirmokams teko atlikti įvairias užduotis: išsiaiškinti klasės draugų ilgiausią ir trumpiausią vardą, atlikti išbandymą su praleistomis raidėmis, abėcėlės tvarka vardinti draugo savybes. Taip pat vyko raidės karalienės rinkimai. Vaikai pademonstravo klasės draugams ir mokytojai kaip išmoko abėcėlę atmintinai.
Pirmokų mokytoja Sandra Kisielienė
Š. m. birželio 5 d. Alytuje vyko Tarptautinis dziudo turnyras, kuriame Rokas Mickeliūnas (svorio kategorijoje iki 50 kg.) tapo vicečempionu, Saulė Žemaitaitytė (svorio kategorijoje virš 70 kg.) ir Aleksas Rinkiavičius (svorio kategorijoje virš 81 kg.) iškovojo III - ąsias vietas.
Š. m. gegužės 29 d. Elektrėnuose vyko Tarptautinis dziudo turnyras, kuriame Nikita Rinkiavičius (svorio kategorijoje virš 81 kg.) iškovojo III - ąją vietą.
Tarptautinė vaikų gynimo diena švenčiama birželio 1-ąją. Ši diena – priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę. Šią dieną ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams batuto pramogas, piešimą lauke ir fotografavimąsi prie nuotaikingos sienelės organizavo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Jovita Zakarevičienė, Giedrė Šakalevičienė, Jolanta Kauneckienė. Prie šventės organizavimo prisidėjo gimnazijos bei Pumpėnų miestelio bibliotekininkės Edita Jackuvienė ir Deimantė Janušauskienė.
Nuoširdų ačiū už paramą batuto nuomai ir vaišes vaikams tariame labdaros ir paramos fondui „Vaikų šypsenos“ ir nepelno siekiančiai organizacijai „Būk geresnis“.
Vidiniame gimnazijos kiemelyje šurmuliavo mokinių mėgstamiausi knygų personažai, kuriais persirengė patys mokiniai. Kiti atsinešė daiktą, kuris asocijuotųsi su jų skaitytos knygos personažu. Vaikai turėjo puikią galimybę kūrybingai pristatyti personažą ir susipažinti su draugų skaitytomis knygomis. Puikiai visiems žinomi Astridos Lindgren personažai Karlsonas ir Frekenbok, skatindami mokinius skaityti dar daugiau ir rinktis įvairesnę literatūrą, surengė skaitymo estafetę.
Būnant su vaikais sustoja laikas, ir pats nejučia šypsaisi... Ir džiugina įvairios mažos smulkmenos.
Bibliotekininkė E. Jackuvienė
Gegužės 26 d. devintokai ir dešimtokai dalyvavo nuotoliniame jaunimo forume „Mano supergalios skaitmeninėje erdvėje?“, kurį organizavo projektas „Draugiškas internetas“. Kartu su mokiniais prie forumo prisijungė ir devintokų auklėtoja V. Jareckienė bei socialinė pedagogė G. Kiaunienė.
Langas į pasaulį – išmanusis įrenginys – šiandien yra kone kiekvieno jauno žmogaus delne. Praveriu jį – ir galiu mėgautis tuo, ką žmonija sukuria kasdien. Prisiliečiu prie mažyčio ekrano ir keičiu skaitmeninę erdvę – kuriu, bendrauju, mokausi, dirbu, o gal pramogauju ar tik stebiu, ką kuria ar veikia kiti. Kaip išvengti rizikų ir grėsmių, su kuriomis skaitmeninėje erdvėje kasdien susiduria daugybė pasaulio gyventojų ir kaip elgtis, kad galėčiau mėgautis technologijų teikiamais privalumais? Apie tai kalbėjo forumo lektorės: Renata Gaudinskaitė, Skaitmeninės etikos centro įkūrėja, komunikacijos ekspertė, verslo atsakomybės principų diegimo organizacijose praktikė, viena iš Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA steigimo iniciatorių ir Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro įkūrėja, komunikacijos ekspertė. Po paskaitos mokiniai diskutavo su pranešėjomis apie tai, kokią informaciją mes keliame į socialinius tinklus, kaip reaguojame į kitų pateiktą informaciją ir kokios gali būti to pasekmės, nagrinėjo pavyzdžius, smagiai atsakinėjo į klausimus, turėjo galimybę išbandyti interaktyvioms apklausoms skirtą programėlę Slido ir atlikti sudėtingą informacijos paiešką internete.
Labai džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti forume ir dėkojame organizatorėms už pakvietimą.
Informacinių technologijų mokytoja R. Žemaitytė
Gegužės 27 d. paskutinį kartą virtualiai susitiko LL3 projekto rajono mokyklų komandos iš Petro Vileišio gimnazijos, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos, Vaškų gimnazijos, Pumpėnų gimnazijos, Lėvens pagrindinės mokyklos, Svalios progimnazijos, Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos ir Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos. Baigiamajame renginyje komandos pristatė ką nuveikė vykdydami projektą, kokie pokyčiai įvyko ir kaip juos vertina mokytojai ir mokiniai.
Mūsų mokyklos komanda: direktorius A. Matuzevičius, direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Kvedarienė, mokytojos E. Mickeliūnienė, D. Augustinienė, O. Daugene, R. Morkūnas, projektą vykdė kartu su 8-okais. Didžiausias dėmesys buvo skirtas mokyti planuoti laiką ir skirtas užduotis atlikti laiku ir iki galo. Buvo stengiamasi mokymą organizuoti taip, kad mokiniai galėtų patys pasirinkti pamokos temą, mokymo priemones, užduoties atlikimo laiką.
Renginio metu mokykloje vykdyto projekto veiklas pristatė mokytoja E. Mickeliūnienė>>
Kovo mėn. mūsų gimnazijos 3b klasės mokinės dalyvavo rajoniniame jaunųjų literatų konkurse „Kai plunksna prabyla“. Evelina Mickeliūnaitė sukūrė eilėraštukus „Katinas“ ir „Pavasaris“. Smiltė Zulonaitė sueiliavo kūrinėlius „Pavasaris“ ir „Medis“. Rusnė Račaitė – „Pavasaris“ ir „Gėlės“. Vėjūnė Kazlauskaitė surimavo du eilėraščius „Šarma“ ir „Boružė“, kurie ir pelnė jai pripažinimą. Vėjūnė tapo konkurso „Kai plunksna prabyla“ laureate (II vieta) ir buvo apdovanota padėkos raštu. Vėjūnės mokytoja – Gita Krušinskienė.
Vėjūnės Kazlauskaitės kūryba>>
Sveikiname dalyves ir laureatę Vėjūnę!