prog

Dr. J. P. Kazicko moksleivių programavimo konkursas, kurį organizuoja KTU informatikos fakultetas, šiemet vėl sugrįžo. Regioniniai konkursai pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu, jungiantis iš savo mokyklų. Konkurse dalyvavo ir visai neblogai pasirodė mūsų gimnazijos vienuoliktokas Pijus Jovaiša (informacinių technologijų mokytoja R. Žemaitytė).

Nė vienas vaikų auklėjimo aspektas nėra toks emociškai sunkus ir keliantis daugiausiai iššūkių, kaip sugebėjimas suvokti besiformuojantį vaiko lytiškumą ir pagarbiai jį ugdyti. Lytiškumas – jautri ir paslaptinga tema, kupina neužtikrintumo ir rūpesčio dėl vaikų gerovės. Kaip ir kada paaiškinti ne visada patogias lytiškumo temas vaikams? Kai paliečiame temą apie lytiškumą, daug tėvų sutrinka, tarsi jaučia, kad tam tikra dalis viduje priešinasi. Tai gali būti susiję su mūsų pačių patirtimis – kaip mes gavome žinias, kokios buvo mūsų gyvenimo patirtys. Kartais kyla abejonė, gal ne tėvai tai turi pasakoti, gal galime tai perleisti mokykloms? O gal sveikas lytiškumas sužydės savaime, jeigu ir nieko nepasakosim vaikams? ? O kaip nuo kai kurių temų apsaugoti ir nuo ko saugoti nereikia? Kaip atverti ankstyvąsias lytiškumo ugdymo temas taip, kad jos būtų ne tik apie „vaikų atsiradimą“, tačiau ir apie sveikų santykių modelius, saugumą internete, meilę sau ir kitiems. Vis tik galiausiai atrandame, kad tikrai svarbu, kad šios svarbios žinios, vertybės lytiškumo tema ateitų iš šeimos. Ir tikrai niekada nėra per vėlu pradėti su vaikais kalbėtis šia tema. Mokslu grįstas ir amžiui pritaikytas lytiškumo ugdymas yra nuoseklus, nevienkartinis procesas. Laiku ir teisingai suteikiant vaikams ir jaunuoliams lytiškumo ugdymą mes ne tik atveriame kelią augti ir bręsti savimi pasitikinčia, save suprantančia ir priimančia asmenybe, bet ir sugebančia kurti empatija grįstus santykius. Moksleiviai nukenčia, nes negauna tinkamos informacijos, ieško jos įvairiuose, kartais nepatikimuose šaltiniuose ir tai sukelia papildomų sunkumų, padėtį apibendrino ,,Mano vaisingumas yra svarbus“ programos vadovė Elena Kosaitė-Čypienė.

Programa „Mano vaisingumas yra svarbus“ yra unikali tuo, kad su vaikų seminarų turiniu yra supažindinami jų tėvai ar globėjai. Paskaitoje tėvams dalyvavo 6 klasės mokinių tėvai ir mokytojai. Taip mokyklos bendruomenė susidarė tiesioginį vaizdą. Tai lytiškumo ugdymo programa, su kurios turiniu supažindinami ir į kurios įgyvendinimą yra skatinami įsitraukti vaikų tėvai ir ugdytojai.

Paskaitos metu lektorė akcentavo, kad maždaug iki 13 metų vaikai lytiškumu domisi labai abstrakčiai. Jiems kur kas įdomesni yra klausimai, susiję su jų kūno pokyčiais ir su žmogaus atsiradimu. Todėl tėvams ir lytiškumo ugdymo mokytojams labai svarbu patiems gerai pažinti, gerbti ir branginti savo kūną ir jo funkcijas, kad ne tik žodžiais, bet visu savo elgesiu perduotų pagarbą ir savivertės jausmą. Kartais ir mažesniems vaikams dėl įvairios patirties, bendravimo su vyresniais ar televizijos ir interneto poveikio kyla visokių minčių ir klausimų. Į juos atsakyti svarbu.

Nuo 14 metų paaugliams lytiškumas darosi vis svarbesnis. Ir tik nuo šio meto lytiškumo ugdytojams verta su paaugliais pradėti diskusiją apie lytinius santykius, neišsigąsti skeptiškumo ir prieštaravimų, kelti klausimus, palydėti svarstymuose ir padėti rasti atsakymus. Kalbėti tiksliai, atvirai ir aiškiai. Oriai ir su pagarba, akcentuojant meilę, kaip lytinių santykių pagrindą.

Paskaitoje kalbėta apie lytinio tapatumo formavimąsi natūralioje raidoje, taip pat tėvų auklėjimo, reakcijų svarbą vaikų lytiškumui. Po paskaitos tėvams vyko seminaras mergaitėms ir berniukams.

Pamokas mergaitėms vedė ,,Ciklo šou“ mokytoja Lilijana Marcinkevičiūtė. Berniukams ,,Agentai vykdo misiją“ mokytojas, knygos ,,Meilės pamokos“ autorius Ričardas Pagojus.

Visuomenės sveikatos specialistė Daiva Čingaitė

 

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną mūsų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, jų mokytojos lankėsi kovojusių ir žuvusių už laisvę gynėjų bunkeryje Žaliojoje girioje. Bunkeryje išgirdo savanorių dainuotas: „Ko verkiu parimus“, „Mėnulis tikras tėvas jo“, „Daina tėvynei“, „Daina Lietuvai“ dainas, klausėsi pasakojimų apie savanorių gyvenimą, jų kasdienybę. Pagerbdami žuvusiųjų atminimą uždegė žvakutes.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Jolanta Kauneckienė,

  ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Jovita Zakarevičienė

Pumpėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, jų mokytojos kovo 10 d. lankėsi Kriklinių miestelio senovės amatų muziejuje. Muziejaus įkūrėjas Juozas Beniulis parodė vaikams ir papasakojo kaip įvairūs daiktai, įrankiai buvo naudojami ir gaminami. Mažieji susipažino su šio krašto amatais ir amatininkais. Daug įspūdžių suteikė tai, kad beveik visus eksponatus buvo galima paliesti. Po ekskursijos mus pasitiko Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Kriklinių filialo bibliotekininkė Rita Vasiliauskienė ir Pasvalio kultūros centro Pumpėnų skyriaus Kriklinių kultūros namų veiklų organizatorė Laima Katilienė ir meno vadovė Valentina Orlienė. Bibliotekoje klausėmės sekamos lietuvių liaudies pasakos „Vištytė ir gaidžiukas“. Vaikai atsakinėjo į žaismingus klausimus, atliko įvairias užduotėles. Visi kartu šokome ratelius-žaidimus, dainavome daineles, minėme mįsles, vaišinomės kriklinietišku sūriu, klausėmės įdomių pasakojimų apie Kriklinių miestelio atsiradimą.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Jolanta Kauneckienė,

ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Jovita Zakarevičienė

Š. m. kovo 12 d. Alytuje vykusiame Tarptautiniame dziudo festivalyje, kuriame dalyvavo sportininkai iš Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos, Rokas Mickeliūnas (svorio kategorijoje iki 66 kg) tapo vicečempionu, Vėjas Žemaitaitis (kitos amžiaus grupės svorio kategorijoje iki 66 kg) iškovojo III - ią vietą. Šaunuoliai!!!

Pavasaris į mūsų gimnaziją atkeliavo kartu su pradinukų Kaziuko muge. Šiais metais ji vyko kovo 4 dieną. Ši diena – šv. Kazimiero šventė.

Save parodyti, kitų pažiūrėti, parduoti ar nusipirtkti rankų darbo daiktų susirinko ir maži, ir dideli. Mugei ruošėmės nuoširdžiai: kas mezgė, kas siuvo, kas gamino papuošalus, kepė pyragus ir kitus skanumynus. Prekystaliai linko nuo gausybės saldumynų, dirbinių, kuriems išgražinti vaikai ir jų tėveliai nepagailėjo nei laiko, nei sumanumo.

Pradinių klasių mokiniai įgijo verslo žinių parduodami savo gaminius.

1 klasės mokytoja J. Marcinkonytė

Kartu su pavasariu ateina ir pirmoji pavasario šventė – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena. Kovo 4 dieną Pumpėnų gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse vyko kasmetinė Kaziuko mugė. Vaikai mainėsi tradiciniais rankų darbo gaminiais, šoko, dūko, smaguriavo. Mugės metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas etninės kultūros ugdymui ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Tai padeda vaikams suvokti savo vaidmenį šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos gyvenime, skatina perimti paprotines elgesio normas, puoselėti ir tęsti tradicijas, suvokti jų kaitą ir dėsningumus. Buvo sudarytos sąlygos pažinti įvairius lietuvių liaudies amatus, žaisti imitacinius pirkimo-pardavimo žaidimus. Mugės metu vaikai patyrė daug džiugių akimirkų.

Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Jolanta Kauneckienė, Asta Garbašauskienė,

ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Jovita Zakarevičienė.

LSMPS renginys Ukrainos palaikymui 2022 02 23

Vasario 28 d. per pirmą pamoką Pumpėnų gimnazijos 5-12 klasių mokiniai dalyvavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) inicijuotoje palaikymo Ukrainai akcijoje Lietuvos mokyklose.   

LŠMPS pirmininko pavaduotojas ir istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius vedė nuotolinę visuotinę istorijos pamoką, skirtą Ukrainos palaikymui ir istorijai. Lektorius kalbėjo apie Ukrainą, jos šimtmečių istoriją, valstybingumo šaknis, argumentuotai paneigė Rusijos skleidžiamus mitus.   Ši pamoka buvo tiesiogiai transliuojama internetu.  

275036108 3137732723181161 4484568539932471313 n 275208490 1968875103286558 3576960416875187000 n

 

 Vasario 25 dieną antrokai, trečiokai ir ketvirtokai sulaukė svečio – pas mus lankėsi vaikiškų knygelių autorius, iliustratorius, dailininkas Dainius Šukys. Humoro jausmo ir fantazijos nestokojantis rašytojas susitikimą pradėjo piešdamas mimikas keičiantį katiną. Vienas brūkšnelis, vienas taškelis, viena ašarėlė ir per kelias minutes vaikai įsimylėjusį katiną pamatė visokį: liūdną, linksmą, susijaudinusį, susigėdusį. O kai kiekvieną brūkštelėjimą palydi šmaikštus, čia ir dabar sugalvotas žodis, sakinys, supranti, kad pasakas galim kurti visi.

 „Gyvenimas kupinas nuotykių. Be jų gyventi būtų nuobodu“, – sakė Dainius Šukys vaikams. Jis papasakojo, kaip gimsta jo personažai, istorijos, iliustracijos ir kodėl jis pats laimingas piešdamas.

Kad lengviau įsivaizduotų pasakos kūrėjo darbą, pasitelkus paveikslėlius visa klasė kūrė bendrą istoriją. Jos pradžią sukurti padėjo pats autorius, pavaizduodamas liūto – miško karaliaus paveikslą. Tik jam atsitiko bėda – kažkas pavogė jo karūną! Vaikams labai smagu buvo patiems kurti istoriją naudojant simbolius ir dialogus.

3 klasės mokytoja Vilija Grubienė

 

Su įvairiomis technikomis atliktais kūrybiniais darbais, dailės olimpiados rajoniniame etape sėkmingai dalyvavo mūsų gimnazijos 2G klasės mokinės. Sveikiname Nedą Strelčiūnaitę laimėjusią I-ąją vietą (Neda atstovaus Pasvalio rajonui respublikiniame etape), Laurą Morkūnaitę, Inetą Zakarevičiūtę ir Dovilę Vorobjovaitę užėmusias III -ąsias vietas.

Dailės mokytoja Diana Augustinienė.

 

Sausio 30 – vasario 6 mūsų gimnazijos komanda: Neda Strelčiūnaitė, Saulė Gaigalaitė, Simona Mulevičiūtė, Lina Lipnickaitė, Danielius Mažeika, Ervinas Mikėnas bei anglų kalbos mokytoja Virginija Aniūnaitė ir specialioji pedagogė Vaiva Jareckienė, dalyvavo Erasmus+ projekto „Standing Against Violence and Discrimination“ veiklose Galati mieste Rumunijoje. Į susitikimą Rumunijoje atvyko mokinių ir mokytojų komandos iš Turkijos ir Lietuvos, o iš Bulgarijos ir Italijos mokiniai dalyvavo nuotoliniu būdu.

Kelionės ir dalyvavimo projekte įspūdžius geriausiai atspindi mokinių atsiliepimai. Tad dalinamės Saulės Gaigalaitės mintimis apie projektą.

Sausio trisdešimtą dieną su džiaugsmu širdyje aš ir dar penki mokiniai iš mūsų mokyklos išvyko į Rumuniją. Jau buvau keliavusi į Bulgariją, tad šįkart jaučiausi daug geriau, nes žinojau, ko tikėtis ir kad nėra ko bijoti. Po varginančios kelionės – iš Vilniaus į Vokietiją ir tik tada į Rumuniją – maždaug pusę keturių ryto stovėjome prie savo viešbučio durų. Džiaugsmas ir jaudulys nustelbė nuovargį. Ryte pajudėjome mokyklos, kurioje vyks projekto užsiėmimai, link. Pro autobuso langus stebėjau žmones ir supratau, kad ir kokiame pasaulio krašte būtume, mes visi esame labai panašūs. Mano asmeninis šios kelionės tikslas buvo būti drąsiai ir pajusti kiekvieną akimirką. Ir tai kuo puikiausiai pavyko!

Mokykloje pasitiko man jau matyti veidai. Tai buvo tie patys mokiniai, kurie dalyvavo Erasmus programoje Bulgarijoje. Iš pradžių visi buvo nelabai drąsūs, bet tai suprantama. Jau pirmą dieną pralaužėme ledus ir pradėjome bendrauti, na, o tai šioje programoje ir yra svarbiausia. Tą pačią dieną aplankėme labai  daug religinių pastatų ir pasivaikščiojome po patį miestą. Vietiniai papasakojo apie jį daugiau, o mes papasakojome apie Lietuvą ir ko tikėtis  atvykus pas mus. Diena buvo be galo graži. Visi ėjo, šnekėjosi, juokėsi, pasakojo apie save ir šalį. Projekto metu teko gaminti savo šalių nacionalinius patiekalus. Visiems labai patiko lietuviškas patiekalas, o mes labai džiaugėmės, kad kažkur toli, už poros tūkstančių kilometrų, žmonės mėgsta tai, kas lietuviška. Kitą rytą tris valandas važiavome į Konstancos miestą. Vaikščiojome po senamiestį ir grožėjomės vaizdais. Mane sužavėjo pastatai ir jų stilistika. Turėjau progą pasivaikščioti prie Juodosios jūros ir pasiklausyti jūros ošimo, aplankyti dar porą bažnyčių ir užlipti į bokštą, iš kurio galėjau matyti uostą bei dalį miesto. Tai buvo nerealu! Vaizdai gniaužė kvapą. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena mokykloje. Turėjome veiklų, susijusių su mūsų programos tema. Per šias dienas visi suartėjome, tapome artimais draugais, tad išvažiuoti ir pasakyti sudie buvo ypač sunku. Apsikeitėme socialinių tinklų adresais ir davėme pažadą, kad nenustosime bendrauti, o su kai kuriais susitiksime Lietuvoje pavasarį.

Taigi, apibendrindama galiu drąsiai teigti, kad šioje kelionėje išmokau labai daug. Svarbiausia, jog nereikia bijoti klysti, nes tik per nesėkmes išmokstame naujų dalykų, ir kad išeiti iš komforto zonos yra labai naudinga, nes būtent tuomet atidarome duris naujovėms. Su džiaugsmu prisimenu viską, ką teko patirti ir su kokiais žmonėmis susipažinti. Tikiuosi, mūsų ryšys nenutrūks, ir turėsiu galimybę dar kartą išvykti bei patirti nuostabių dalykų.