image1

Gimnazijos bibliotekos skaitykloje galima pažiūrėti filmą apie žiemojančius gyvūnus. Tai profesionaliai nufilmuotas, informatyvus filmas apie išskirtinius žiemojančių gyvūnų atvejus iš viso pasaulio. Žiema gali būti stulbinamai graži, tačiau sniegu padengtame pasaulyje gyvūnai turi būti labai sumanūs, kad išgyventų. Žiemą už viską tenka mokėti aukščiausia kaina...

Bibliotekininkė paruošė nemažai klausimų, į kuriuos teisingai atsakę, gaus vertingus prizus.

  • Kas iš gyvūnų turi tankiausią kailį?

  • Kokios beždžionės yra protingiausios?

  • Koks gyvūnas žemėje yra išlikęs nuo ledynmečio?

  • Kiek laiko Antarktidoje žiemą trunka naktis?

  • Kokia temperatūra pasiekiama susispaudusių Antarktidos pingvinų būrio viduryje?

  • Koks gyvūnas laikomas vagimi ir sukčiumi?

Kviečiame pasižiūrėti filmą Jums patogiu laiku.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius metus paskelbė Bibliotekų metais, todėl gimnazijoje bibliotekoje pagausėjo renginių. Pradinių klasių mokiniai susirinko į šventę „Knyga – mano draugė“.

Šventę pradėjome gimnazijos aktų salėje. 4 klasės mokinės Rugilė Kiznytė ir Rugilė Stankūnaitė perskaitė pagiriamuosius žodžius knygai ir skaitymui bei supažindino su šventės eiga.

Pirmiausia visi kartu gimnazijos kieme pasodinome medelį – šermukšnį, skirtą Bibliotekų metams.

Grįžome į biblioteką. Kiekviena klasė gavo užduotį – iliustruoti lietuvių liaudies pasaką: 1 klasė – „Du gaideliai“, 2 klasė – „Ropė“, 3 klasė – „Pagrandukas“, 4 klasė – Hanso Kristijano Anderseno „Bjaurusis ančiukas“.

Kol trys klasės piešė, tuo pat metu viena klasė su savo mokytoja keliavo į kieme stovinti Bibliobusą, kuris atvažiavo iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos. Bibliobuse bibliotekininkė Janina Vaičekonienė papasakojo apie mobilias bibliotekas, kam ir kaip jos naudojamos, vaikai skaitė ištraukas iš anglų rašytojo Džonatano Svifto romano „Guliverio kelionės“ ir piešė. Geriasi skaitovai ir piešinių autoriai buvo apdovanoti knygomis.

Vėliau kiekviena klasė aplikacijos technika sukūrė plakatus: 1 klasė – Knyga, 2 klasė – Knygų lentyna, 3 klasė – Pumpėnų gimnazijos bibliotekos pastatas, 4 klasė – Bibliobusas.

Mokiniai ir jų mokytojos daug dirbo, todėl visi buvo apdovanoti Padėkos raštais, knygomis ir dovanų čekiais.

Bibliotekos skaitykloje buvo surengta paroda „Suvenyrai iš kelionių“. Mūsų gimnazijos mokytojai ir mokiniai nemažai keliauja. Kai kurie keliautojai mėgsta kolekcionuoti įvairius kelionių suvenyrus. Visi parodos dalyviai intensyviai keliauja po Europą, bet 2G klasės mokinys Lukas Treškevičius buvo nuskridęs toliausiai – aplankė net du žemynus už Atlanto: Šiaurės Ameriką ir Pietų Ameriką.

Džiaugiamės, kad apie savo keliones papasakojo ir suvenyrais leido pasidžiaugti Jovita Zakarevičienė, Angelė Dubininienė, 4G klasės mokinys Dominykas Pranskūnas, Laimos ir Gintaro Noreikų šeima, Jelena Baltaduonienė, Rūta Martinkėnienė, Vilija Grubienė, Jolanta Kauneckienė, Sigitas Jurkus, Virginija Čeponienė ir Zina Masilionytė.

 

lrt90

Šiemet minimas Lietuvos radijo 90-metis. Prisiminkime jo atsiradimo istoriją.

Pirmoji radijo stotis Lietuvoje buvo pradėta statyti 1910 m. Kaune. Jau buvo iškelti trys 50 metrų aukščio antenos stiebai, tačiau prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas darbus sutrukdė. Vokiečiams užėmus Lietuvą, jų kariuomenė ten pat įrengė radijo siųstuvą, kurį vėliau, kraustydamiesi iš Lietuvos, perdavė Lietuvos vyriausybei. 1919 m. liepos 31 d. pasigirdo jau lietuviškas šaukinys.

1926 m. birželio 12 d. 19 valandą eteryje nuskambėjo žodžiai: „Alio, alio radijo Kaunas. Lietuva, Europa“. Radiofoninė stotis pastatyta Kaune, Perkūno alėjoje, netoli Ąžuolyno. Šiai stočiai vadovavo mūsų kraštietis iš Akmenytės vienkiemio (iš gyvenamųjų vietovių sąrašo šis kaimas jau išbrauktas) Alfonsas Jurskis (1894 - 1966).

Lietuvos radijo 90-mečiui paminėti Pumpėnų gimnazijos bibliotekoje buvo paruošta parodėlė, kuriai eksponatus paskolino pumpėniečiai Rimas Likas, Vladas Dubininas ir bibliotekininkė Virginija Čeponienė. Parodėle ypač domėjosi vyresniųjų klasių vaikinai.

Penkios Pumpėnų gimnazijos bibliotekos skaitytojos Kotryna Prankaitė, Silvija Krasauskaitė, Viktorija Aglinskaitė, Kamilė Aglinskaitė, Ugnė Ramanauskaitė ir bibliotekininkė Virginija Čeponinė liepai baigiantis dvi dienas keliavo po Aukštaitijos nacionalinį parką. Ekskursiją organizavo ir keliauti pakvietė Pasvalio r. Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Diana Kraptavičienė.
Trakuose apžiūrėjome senamiestį, pilyje-muziejuje dalyvavome edukaciniuose užsiėmimuose (ieškojome eksponatų, kuriuose pavaizduotas kunigaikštis Vytautas, iš modelino lipdėme medalius). Laiveliu plaukiojome Galvės ežeru, grožėjomės pakrantėmis ir ypač Užutrakio dvaru. Po to apžiūrėjome neseniai įkurtą, netoli miesto esantį Angelų skulptūrų parką.
Toliau keliavome į Molėtų rajone Kulionių kaime įsikūrusią astronomijos observatoriją. Observatorijoje išklausėme informatyvią pamoką-paskaitą ir pamatėme puikų filmą apie Visatos sandarą. Naktį praleidome palapinėse prie Labanoro miestelio.
Kitą dieną aplankėme Labanoro regioninio parko direkciją, apžiūrėjome įdomiai įrengtą ekspoziciją, išklausėme gido pasakojimą. Reikėjo labai pasistengti, kad užliptume į aukščiausią (kol kas) Lietuvoje Mindūnų apžvalgos bokštą. Kelionę vainikavo plaukiojimas baidarėmis Baltųjų Lakajų ežere.
 

Mokiniams vasaros stovyklos metu bibliotekos skaitykloje buvo pristatyta rašytojo V. Račicko knyga „Svečiuose pas mešką“, skaitytos rašytojo surinktos Sibiro vaikų atsiminimų ištraukos. Taip pat mokiniams buvo pristatyta surinkta ir užrašyta medžiaga apie pumpėnietės Onos Pakarnaitės-Gaspariūnienės atsiminimus apie tremtį Irkutsko srityje, Taišeto rajone.

1941 metų birželio 14 dieną prasidėjo masinis Lietuvos piliečių trėmimas. Nepriklausomai nuo tautybės, veiklos, ar amžiaus, žmonės buvo per prievartą iškeldinti iš savo namų ir ištremti į atokiausias Sibiro vietoves. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, surengdavo kratą, o po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos ir liepdavo krautis daiktus.

Projekto „Misija Sibiras 2016“ vadovai organizuoja tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akciją „Ištark Išgirsk Išsaugok“, kurios metu bus perskaityta 22 000 ištremtųjų pavardžių ir likimų.

 

Mūsų gimnazijos septintokė Kotryna Prankaitė birželio 1 dieną dalyvavo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vasaros skaitymų atidarymo šventėje „Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“. Renginyje, kurį vedė bibliotekos globėjas, aktorius Gintaras Mikalauskas, skaitymai persipynė su mokinių atliekama muzika, skaitytojų pasisakymais, edukacinėmis programomis.

Kotryna skaitė ištrauką iš rašytojos Rebekos Unos knygos „Atjunk“.

 

 

 

 

Projektą inicijavo Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos bibliotekininkė ir Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytoja Audronė Kiršinaitė. Bibliotekininkystės ir informacinių išteklių ištęstinių studijų studentėms buvo pasiūlyta surinkti informaciją apie tremtį patyrusius žmones savo gyvenamoje aplinkoje.

Bibliotekininkė surinko medžiagą apie tremtinę Oną Pakarnaitę-Gaspariūnienę, kuri iš Irkutsko srities, Taišeto rajono, Jurty miestelio į Pumpėnus atvažiavo 1964 metais. Sibire Onos Pakarnaitės-Gaspariūnienės šeima išgyveno 15 metų.

Prisiminimų aprašą galima rasti gimnazijos bibliotekoje, kuris yra ir indėlis į mūsų miestelio istoriją.

2016 m. gegužės 17 d. Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Tremties istorijos: naujosios kartos refleksijos ir bendrystės potyriai“. Seminare be lietuvių pranešėjų dalyvavo ir pranešimą tema „NKVD veikla: Ukrainos patirtis“ skaitė Ukrainos universiteto atstovas A. Svidinuk ir Latvijos Jelgavos politinių represuotųjų asociacijos „Staburadze“ vadovė L. Zeime.

 

 

Susitikimas su vienu populiariausių lietuvių vaikų ir jaunimo rašytoju Vytautu Račicku Pumpėnų gimnazijoje vyko jau antrą kartą. Norinčius išgirsti ir pasiklausyti rašytojo minčių, paklausti rūpimą klausimą ar įsigyti knygą su autografu, teko skirti į du srautus: pradinių klasių ir 5-8 klasių mokinių grupes.

V. Račickas – mėgstamiausias vaikų ir jaunimo rašytojas Lietuvoje (slapyvardis – Vytautas Dvarčionis) gimė Keblonyse, Anykščių rajone. Jo knygos kasmet patenka į skaitomiausių knygų penketuką. 1996 m. IBBY Lietuvos skyrius apysaką „Šlepetė“ išrinko geriausia metų knyga vaikams. 1997 m. gavo Šarūno Marčiulionio premiją. 1998 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už knygą „Zuika dar gyvas“. 2003 m. Vytauto Tamulaičio I-oji premija už knygą „Nauji Zuikos nuotykiai“. 2010 m. knyga „Baltos durys“ išrinkta Metų knyga paaugliams. 2011 m. Vaikų literatūros premija. 2014 m. knyga „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ išrinkta Metų knyga paaugliams.

Rašytojas unikalus tuo, kad knygas ne tik rašo, bet ir pats jas išleidžia, platina ir pardavinėja. Jo knygos sukurtos remiasi tikromis istorijomis, parašytos paprastai ir suprantamai, jose daug linksmų istorijų, kurių veikėjai yra mokiniai. Rašytojas mielai vyksta į tolimiausias rajonų, miestelių ir kaimų bibliotekas. Nes žino, kad gyvas bendravimas su skaitytojais – ne tik galimybė tiesiogiai pažinti vaikus, sužinoti jų lūkesčius, problemas, bet ir puikiausia skatinimo skaityti programa.

V. Račicko mėgstamiausia knyga – „Mano vaikystė ledai“, kurie vaikystėje kainavo 11 kapeikų ir dabar tokių skanių ledų rašytojas niekur neranda.

Vaikai įdėmiai klausėsi rašytojo pasakojimų, skaitomų ištraukų, uždavinėjo įvairius klausimus: kiek jau laiko rašo knygas? Kiek knygų yra parašęs? Iš kur semiasi minčių naujai knygai? Kiek laiko trunka parašyti knygą? Ar sunku jas rašyti? Kodėl rašo vaikams? Ar knyga „Nebaigtas dienoraštis “ ir „Baltos durys“ paremtos tikromis istorijomis? Rašytojas mielai atsakė į klausimus ir pats uždavė klausimą susirinkusiems: ką jums duoda skaitymas? Mokiniams teko vardinti skaitymo privalumus.

Vėliau visi norintys įsigijo rašytojo knygų su autografais ir įsiamžino nuotraukoje.

Po susitikimo su rašytoju, mokiniai bibliotekoje išgraibstė visas rašytojo „Šlepetes“, „Zuikas“, „Lukošiuką“…

 

Pumpėnų gimnazijos pradinių klasių mokiniai dalyvavo edukacinėse dirbtuvėlėse „Nuspalvink Europą“. Pradinukai aktyviai spalvino Europos sąjungos šalių vėliavas, vėliau mokiniai Europos sąjungos žemėlapyje surasdavo šalį ir jos sostinę. Kai kurie mokiniai papasakojo įdomių istorijų apie savo tėvų, giminaičių poilsines keliones ar darbą Europos šalyse.

Kiekvienas dalyvis buvo apdovanotas taip trokštamu Bumso prizu. Prizus dovanojo MAXIMA.lt.

 

Pumpėnų gimnazijos mokiniams buvo pristatytas vienas pirmųjų 3D spausdintuvų Pasvalio rajone, kurį demonstravo Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos „Mono arba stereo“ jaunimo erdvės darbuotojai Vidmantas Svireckas, Vaida Gabrienė, Rita Baltrukienė. Buvo pademonstruotas erdvinio spausdinimo procesas, pristatytos kitos šio spausdintuvo galimybės.

 

Neseniai Pumpėnų gimnazijos 2G ir 3G klasių mokiniai Krikliniuose susitiko su partizanų bunkerių atkūrimo iniciatoriais – Pasvalio šaulių kuopos vadu Algiu Kalvėnu, kriklinietėmis tremtine Janina Stašyte ir partizano Petro Tamošiūno dukra Elvyra Tamošiūnaite.

Partizaninės pasipriešinimo kovos Lietuvoje prasidėjo 1944 m., kai Sovietų Sąjunga antrąkart okupavo Lietuvą ir pradėjo į karą imti vyrus. Jauni vyrai nenorėjo eiti kariauti, nemažai jų išėjo slėptis į miškus. Buvo tikimasi, jog netrukus į karą įsijungs amerikiečiai ir rusai bus išprašyti atgal, todėl neteks ilgai slapstytis. Partizanai bunkerius pradėjo rengti dar tęsiantis karui. Žiemos metu prie bunkerių būdavo sunku prieiti nepaliekant pėdsakų, todėl juos įrenginėjo netoli kelių ar vandens telkinių.Bunkeris, vadintas „Prie Margių šermukšnio takelio“ įrengtas 1944 m. Jis buvo surastas ir sunaikintas.Druciškių kaime partizanai bunkerį įrengė 1948 m. Tai buvo partizanų vado Povilo Žilio-Klevo štabavietė. Bunkeris nebuvo sunaikintas, jis sunyko savaime. Bunkeriai prieš 12 metų atkurti Algio Kalvėno iniciatyva, kuris ir papasakojo jų atsiradimo istoriją.

Gimnazistai išklausė pasakojimų, patys sulindo į bunkerius, kurių vienas turi slaptą išėjimą prie Pyvesos upelio. Mokiniams ši išvyka buvo informatyvi edukacinė istorijos pamoka.

Nuotraukos istorijos mokytojo Sigito Jurkaus.

 

 

Pokategorės