Smulkiau

Parašyta 21 Birželio 30

Baigėsi dar vieneri mokslo metai. Birželio 23 d. į mokyklą susirinko 5–11 klasių mokiniai, kad aptartų praėjusių mokslo metų rezultatus ir pasidžiaugtų laimėjimais. Dešimtokai gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, o aštuntokai – aštuonių klasių baigimo pažymėjimus.

Gimnazijos direktorius A. Matuzevičius pagyrimo raštais apdovanojo tik labai gerais pažymiais mokslo metus baigusius mokinius: penktokus Domantą Kazlauską, Urtę Lašinskaitę, Ugnę Varžinskaitę, šeštokę Kamilę Kaveckaitę, septintokę Saulę Gaigalaitę, aštuntokus Gabiją Jareckaitę, Aroną Mikėną, devintokes Dagnę Augustinaitę, Laurą Morkūnaitę, Nedą Strelčiūnaitę. Labai džiugu, kad šiais mokslo metais padaugėjo labai gerai besimokančių mokinių. Puiku, kad jiems nesutrukdė jokie nuotolinio mokymosi sunkumai.

Visiems linkime smagios, šiltos ir saugios vasaros bei smagių atostogų.

Iki susitikimo Rugsėjo pirmąją!

Smulkiau

Parašyta 21 Birželio 30

Birželio pradžioje gamtos puoselėtojas, pokyčių lyderis, verslininkas Giedrius Bučas gimnazijos 3-4 ir 1G klasių mokiniams vedė pamokas-praktinius užsiėmimus apie aplinkosaugą ir darnų vartojimą.

Pasak Giedriaus, gyvename vartojimo ir „perkoduotų“ vertybių laikmetyje. JTO duomenimis, pagrindinės globalinės problemos – socialinės, ekonominės ir ekologinės yra atsiradusios dėl perteklinio vartojimo. Tarša atsiranda gaminant naujus, išmetant senus daiktus, juos utilizuojant.

Atliekos, kaip lakmuso popierėlis, parodo vartotojo portretą, galima suprasti, kokios vertybės dominuoja. Tai ne tik vizualinė tarša, bet ir grėsmė augmenijai ir gyvūnijai, mūsų sveikatai, tai mūsų proto ir sielos tarša. Mūsų namai yra ne tik kiemas, kuriame gyvename, bet ir miestas, šalis bei visa planeta, o atliekos ne tik fiziniame pavidale, bet ir dvasiniame.

Gyvenimas be šiukšlių šiandien neįmanomas, ypač gyvenant mieste. Dauguma gyventojų susitvarko savo kiemą, bet kas vyksta už kiemo tvoros, jiems nesvarbu. Kodėl? Iš aplinkosaugos sistemos – tai mano kiemas, mano miestas, kaimas, Lietuva ir visa planeta – tai mūsų Žemė. Žemės gyventojai, turime sutarti kaip mes gyvensim ateity, kad nedarytume žalos mus supančiai aplinkai, gamtai, gyvūnams ir tuo pačiu sau. Viskas grįžta per ekograndinę, per mitybos grandinę, teršiam savo organizmą, nes per savaitę į žmogaus organizmą patenka 5 gramai mikroplastiko. Jei nesugebėsime savo pavyzdžiu parodyti vaikams kaip galima tiesiog einant gatve pakelti šiukšlę, tai nesitikėkime, kad ateity nebus vamzdžių Kuršių mariose ar degančių padangų sandėlių.

Nebegalime sakyti „mes“, „žmonės“, „valdžia“, privalome atsigręžti į save ir sakyti „aš“.

Pamokų metu buvo parodytos atliekų salos vandenynuose, sąvartynų kalnai, mūsų išmestų šiukšlių sužaloti gyvūnai.

Pamokoms baigiantis mokiniai nusprendė, ką darys kitaip. Svarbiausia taisyklė – atsakingas esu ,,aš“. Jei mokyklos valgykloje pirksiu bandelę, įsidėsiu į priešpiečių dėžutę ar medžiaginį, o ne į plastikinį maišelį. Balionų nuo šiandien nebeleisiu į dangų ir nerašysiu linkėjimų ant balionų. Jei norėsiu šventėje džiaugtis, džiaugsiuos tikrais dalykais: gamta, buvimu kartu, šypsena, bendravimu. Ir dar viena taisyklė – rūšiuosiu šiukšles, atskirsiu plastiką nuo popieriaus.

Kol kas pasiryžome nuveikti tiek. Gal kitais mokslo metais pavyks daugiau.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Daiva Čingaitė 

Smulkiau

Parašyta 21 Birželio 26

Pirmąją birželio savaitę 1-4 klasių pradinukai dalyvavo Kultūros paso organizuojamose edukacijose apie istorinę Lietuvos praeitį: „Mindaugo laikų Lietuva“ ir „Senoviniai stalo žaidimai“.

 Į gimnaziją atvykęs edukatorius Mindaugas Korsakas vaizdžiai  mokiniams pristatė XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė, papasakojo, kokie buvo Karaliaus Mindaugo nuopelnai suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos, kaip stiprios ir galingos valstybės, istoriją. Vaikai sužinojo, kokie buvo to laikmečio gyventojų drabužiai, iš kokių medžiagų jie  buvo siuvami, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi, iš kokių indų valgė ir kokiais patiekalais vaišinosi mūsų protėviai puotose. Praktinių užduočių pagalba mokiniai susipažino su to meto kario kasdienybe: turėjo galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus.

Edukatorius supažindino pradinukus ir su senovinių stalo žaidimų atsiradimo istorija nuo senovės Egipto civilizacijos iki vėlyvųjų viduramžių, pristatė populiariausius ir daugiausiai ištyrinėtus stalo žaidimus, jų atsiradimo istoriją, taisykles. Mokiniai stengėsi išmėginti kuo daugiau stalo žaidimų, įvertino jų technikos sudėtingumą, bandė numatyti kelis ėjimus į priekį. Žaisdami jie mokėsi ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, lavino loginį mąstymą bei bendravimo įgūdžius.

Interaktyvūs metodai ir edukacijų metu sukurta autentiška aplinka, iš  gausių, rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius, to meto buities ir karybos eksponatų,  leido vaikams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą.

 3a klasės mokytoja  Danguolė Anilionytė

Smulkiau

Parašyta 21 Birželio 20

Saulėtomis birželio dienomis 3a klasės mokiniai stengėsi kuo daugiau mokytis kitose erdvėse ir  keliauti po gamtą. Nuvykome į Panevėžio kraštotyros muziejų. Jame vaikai dalyvavo edukacinėje programoje „Kai gyveno karaliai“. Trečiokai „nusikėlė“ į Lietuvos karaliaus Mindaugo laikus, sužinojo, kurias žemes jis valdė, kur ir kokiose pilyse gyveno, kaip atrodė karaliaus laiškai ir raštai, kaip jie buvo rašomi ir antspauduojami. O ir patys pabuvo rūmų raštininkais – parengė raštą ir jį užantspaudavo. Mokiniams buvo įdomu pamatyti, kaip atrodė karaliaus Mindaugo kariai ir jų ginkluotė, kiek svėrė riterio kalavijas ir šarvai. Kaip kare buvo naudojama katapulta – didžiausias ir pavojingiausias  tų laikų ginklas! Trečiokai turėjo galimybę net pašaudyti iš muziejuje esančios stilizuotos medinės katapultos. Edukacinėje pamokoje mokiniai pasidarė karaliaus karūnas, statė medinę pilį, sprendė istorines užduotis.

Kitą dieną nuvažiavome į Alpakų ūkį, esantį Panevėžio rajone Medikonių kaime. Vaikams buvo smagu  stebėti alpakas, smalsius ir draugiškus gyvūnus, kupranugarių giminaičius. Ūkio savininkė papasakojo, kad alpakos yra kilusios iš Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos bei Čilės ir gyvena bandomis, kad šie gyvūnai  yra auginami vilnai, kuri yra  lengva, švelni bei kelis kartus šiltesnė už avies vilną, todėl dažnai tai vadinama prabangos produktu. Vaikai turėjo progą pašerti alpakiukus žole, pamatyti, kaip jie maudosi.

Paskutinę mokslo metų dieną keliavome po Gegobrastos kaimą. Trečiokai susidomėję klausėsi mokytojos pasakojimo apie seną  šio kaimo atsiradimo istoriją, siekiančią net XIX a. antrąją pusę. Paskui apžiūrėjo sentinkių cerkvę ir kapines, perėjo „bedžionių tiltu“, jungiančiu Gegobrastos ir Toliūnų kaimus. Po ekskursijos visi smagiai iškylavo ant Lėvens upės kranto, vaišinosi skanėstais ir žaidė.

Tokios pamokos ilgam pasilieka mokinių atminty, o ir savojo krašto istoriją pažinti kiekvienam – privalu.                                        

3a klasės mokytoja Danguolė Anilionytė

Smulkiau

Parašyta 21 Birželio 17

Birželio 15 d. pirmoje klasėje vyko „Abėcėlės šventė“. Jos metu pirmokai pasidžiaugė, kad jau išmoko, gerai pažįsta ir parašo visas abėcėlės raides. Šventėje, pasipuošę raidžių karūnomis, vaikai deklamavo eilėraštukus apie raides, minė mįsles, žaidė žaidimus, dainavo daineles, sekė pasaką apie pabirusias raides, vaidino pasaką „Ropė“. Pirmokams teko atlikti įvairias užduotis: išsiaiškinti klasės draugų ilgiausią ir trumpiausią vardą, atlikti išbandymą su praleistomis raidėmis, abėcėlės tvarka vardinti draugo savybes. Taip pat vyko raidės karalienės rinkimai. Vaikai pademonstravo klasės draugams ir mokytojai kaip išmoko abėcėlę atmintinai.

Pirmokų mokytoja Sandra Kisielienė

Smulkiau

Parašyta 21 Birželio 14